
Per 10 metų teisinio darbo praktiką advokatų kontoroje susidūriau su daugybę sukčiavimo atvejų, kuomet apsukrūs, negarbingi ir nesąžiningi pardavėjai, ypač kalbant apie transporto priemonių pardavimo atvejus, sugeba lengvai apgauti naivius pirkėjus, neatskleidžiant ir nenurodant defektų arba kaip tik paskutiniu momentu ir „užkalbant dantį“ greitai nurodant juos pirkimo–pardavimo sutartyje neaptartų tarpusavio pokalbio metu, taip siekdami apsidrausti nuo galimų pretenzijų ateityje, taip pat taikant kitus įvairius sukčiavimo būdus, dėl ko vėliau pirkėjai pradeda teisminius ginčus norėdami įrodyti savo pažeistų teisių aplinkybę arba jų net nepradeda, nes jiems iš esmės apginti savo pažeistas teises yra labai sunku arba neįmanoma.
Kiekvienam pirkėjui reikia būti atidžiam ir atsargiam ne tik transporto priemonės apžiūros metu, bet ir sutarties sudarymo metu, kadangi būtent nuo šios sutarties sudarymo aplinkybių priklausys Jūsų galimybės apginti pažeistas pirkėjo teises, jeigu po įsigijimo paaiškėtų kokie nors defektai.
Pirkėjo teisių gynimo būdai įtvirtinti Civilinio kodekso 6.334 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti:
1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės;
2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina;
3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti;
4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
Transporto priemonių užslėptų defektų paaiškėjimo atvejais pagrinde taikomi 3 ir 4 punktuose numatyti šie trys teisių gynimo būdai:
1. prašoma pardavėjo pašalinti trūkumus (taikomas rečiausiai, kadangi nepasitikima pardavėjo / jo pasiūlytų remonto paslaugų teikėjų sąžiningumu),
2. atlyginti jau patirtas arba būsimas defektų šalinimo išlaidas (taikomas dažniausiai),
3. prašoma nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį taikant restituciją (šalių grąžinimas į jų pradinę padėtį, kuomet pirkėjas grąžina įgytą transporto priemonę, o pardavėjas grąžina gautus pinigus už transporto priemonę ir atlyginta visas pirkėjo patirtas išlaidas, susijusias su transporto priemonės technine apžiūra, defektacija, remontu ir pan.).
Apie kiekvieno iš jų ypatumus, rizikas, galimybes galima būtų padaryti atskirą straipsnį su teismų praktikos apžvalga, tačiau šio straipsnio tikslas yra visai kitas – paprastai,trumpai ir aiškiai nurodyti esminius dalykus, kuriuos Jums būtina žinoti prieš sudarantpirkimo–pardavimo sutartį:
I. Taigi, pirmiausiai dar prieš važiuojant apžiūrėti Jus dominančios transporto priemonės – būtina pasidaryti skelbimo ekrano kopiją arba atsispausdinti skelbimą, papildomai išsaugant kiekvieną nuotrauką, kurios gali būti reikšmingas įrodymas tam tikrais atvejais. Po sėkmingo sandorio skelbimas gali būti staiga panaikintas, ypač tuo atveju, jeigu jame buvo nurodyta realybės neatitinkanti informacija. Pardavėjai skelbime dažniausiai nėra linkę atskleisti tikrosios parduodamos transporto priemonės būklės ir nutyli apie įvairius jiems žinomus defektus, tad pirkėjui išsaugotas skelbimas yra reikšmingas įrodymas teisminio ginčo metu įrodinėjant pardavėjo nesąžiningo ir nuslėptų defektų faktus. Taip pat rekomenduoju visomis įmanomomis priemonėmis fiksuoti pokalbius ir susirašinėjimą su pardavėju, kas taip pat leis Jums žymiai lengviau apginti pažeistas teises.
II. Prieš vykstant apžiūrėti transporto priemonę, siūlau patikrinti viešus duomenis pagal transporto priemonės duomenis apie apribojimus (https://www.eregitra.lt/services/vehicle-registration/data-search), TA istoriją (https://itais.vta.lt/itais/services/search;jsessionid=A4B6CEFDC999DF3545E0C39503F6908 C?execution=e1s1) (neretai galima pamatyti ridos klastojimo ar nesąžiningai praeitos TA aplinkybes), buvusias avarijas ir tikrą ridą (pagal VIN patikrą), savininko deklaravimo kodą (SDK), atsispausdinti naujausią pirkimo–pardavimo sutartį iš AB „Regitra“ puslapio, o pačią transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti tik su tikruoju transporto priemonės savininku arba jo notariškai įgaliotu asmeniu (patikrinus jo asmens dokumento ir transporto priemonės registracijos liudijime savininko duomenis). Dar anksčiau tai buvo labai populiarus mokesčių slėpimo arba netgi sukčiavimo būdas, kuomet nežinomos tapatybės asmuo parduodavo užsienio piliečiui priklausančią transporto priemonę, kuri vėliau AB „Regitra“ registracijos metu paaiškėjus, kad yra ieškoma kaip vogta, būdavo konfiskuojama, o naujasis savininkas tokiu atveju likdavo ir be transporto priemonės ir be galimybės atgauti sumokėtus pinigus.
III. Transporto priemonę rekomenduoju apžiūrėti šviesiu paros metu, patikrinti įvairiais režimais ir aplinkybėmis ir esant galimybei transporto priemonės apžiūrą patikėti specialistams, o geriausiai – įgaliotoms atstovybėms, kurios gali tiksliausiai diagnozuoti techninę būklę ir kitas subtilybes, kurios gali būti nežinomos ir pačiam pardavėjui. Netinkamos apžiūros veiksmai ginčo nagrinėjimo teisme metu gali būti pripažinti kaip pirkėjo neatsargumas ir nerūpestingumas, dėl ko būtų pagrindas atleisti pardavėją nuo atsakomybės.
IV. Prieš pasirašant sutartį labai svarbu prašyti pardavėjo nurodyti visus įmanomus rekvizitus, aprašyti kuo daugiau transporto priemonės duomenų, ypač nurodant tikslią ridą, kas dažnai šalių yra pamirštama arba nesureikšminama. Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti tikslūs odometro duomenys yra svarbus įrodymas atsiradus transporto priemonės defektams per garantinį laikotarpį. Pabaigoje dar kartą perskaitykite visą sutartį ir įsitinkite, kad pardavėjas nurodė tik pirkėjui atskleistus defektus ir „slapta“ sutartyje nenurodė jokių papildomų defektų. Pastarasis sukčiavimo atvejis mėgstamas nesąžiningų pardavėjų siekiant išvengti civilinės atsakomybės dėl parduotos transporto priemonės netylėtų ir dažnai greitu metu pasireiškiančių defektų.
V. Primintina tai, jog pirkiniams virš 5000 Eur – tik dalį sumos, kuri neviršija 5 000 eurų, galima sumokėti grynaisiais pinigais, tačiau likusi sumos dalis turi būti sumokėta pavedimu. Atsiskaitymo grynaisiais pinigais atveju rekomenduoju ant sutarties abiem šalims atskiru įrašu ir parašais patvirtinti pinigų perdavimo–gavimo faktą. LABAI SVARBU sutartyje nurodyti tikrą pirkimo–pardavimo sandorio sumą. Nesileiskite įkalbami, kad dėl kokių nors priežasčių būtų nurodoma mažesnė suma – esminio gedimo atveju taip užkertamas kelias apginti pirkėjo teises norint nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį taikant restituciją ir atgauti visą sumokėtą sumą.
VI. Pirkdami Lietuvoje neregistruotą transporto priemonę sutarkite, kad atsiskaitysite už perkamą transporto priemonę tik po jos registracijos, kas padės Jums apsisaugoti tuo atveju, jeigu paaiškės, kad transporto priemonė yra ieškoma užsienyje ir tuo pagrindu transporto priemonės registracija Jūsų vardu yra neįmanoma. Atkreiptinas dėmesys, kad iš užsienio atvežta transporto priemonė prieš ją registruojant Lietuvoje privalo būti apdrausta valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir su galiojančia technine apžiūra (jeigu yra galiojantis Europos ekonominės erdvės valstybės techninės apžiūros dokumentas, jis gali būti pripažįstamas Lietuvoje (daugiau informacijos čia – https://www.regitra.lt/paslaugos/transporto-priemones/kita-naudinga-informacija-tr/uzsienyje- atliktos-technines-apziuros-pripazinimas-lietuvoje/)).
VII. Transporto priemonės perdavimo metu įsitikinkite, kad pardavėjas Jums perduoda visus dokumentus, raktelius, pultelius ir visus kitus aptartus priedus.
VIII. Galiausiai paminėtina ir kita mažai kam žinoma aplinkybė – tuo atveju, kai su pirkimo–pardavimo sutartimi yra perduodami ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo dokumentai, dokumentų perėmėjas turi papildomų pareigų draudimo bendrovei, kurių nevykdymas gali turėti skaudžių padarinių. Naujasis savininkas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis, dėl ko draudikas turi teisę padidinti arba sumažinti draudimo įmoką dėl draudimo rizikos pasikeitimo. Jeigu naujasis transporto priemonės savininkas per nurodytą terminą nepraneša draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę ir draudėjo teisių ir pareigų perėjimą, draudikas gali vertinti tai kaip pareigos pranešti apie draudimo rizikos pasikeitimą nevykdymą (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 8 str. 1 d.) ir eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo atveju turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos išmokos (remiantis eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 55.2. p. nuostata), kuri tam tikrais atvejais gali būti labai didelė. Apskritai vertinant draudimo dokumentų perdavimo–perėmimo aplinkybę reikėtų pažymėti tai, kad draudimo bendrovės dažnai tokiais atvejais laikosi kategoriškos pozicijos ir nurodo, kad sutartį būtina sudaryti savo vardu. Sutiktina, kad pardavėjams taip kyla mažiau rūpesčių ir rizikos dėl galimos įmokos padidėjimo ateityje, jeigu jo apdraustos transporto priemonės naujasis savininkas būtų pripažintas kaltu dėl eismo įvykio arba dėl draudimo bendrovės regresinio ieškinio pardavėjui, jeigu naujasis savininkas perduotų vairuoti transporto priemonę draudimo sutartyje nenumatytos rizikos grupės asmenims. Pažymėtina ir tai, kad draudimo dokumentų perdavimas tam tikrais atvejais gali būti ir papildomas derybinis argumentas pardavėjui nenuleidžiant kainos, tačiau vėliau nesąžiningas pardavėjas gali nutraukti draudimo sutartį ir perkelti likusią draudimo sumą kitai savo transporto priemonei arba susigrąžinti pinigų likutį, o pirkėjas tokiu atveju kurį laiką liktų nežinioje su neapdrausta transporto priemone taip rizikuodamas savo asmeninėmis lėšomis apmokėti visą eismo įvykio metu padarytą žalą. Reziumuojant siūlau kaip įmanoma greičiau savo vardu sudaryti įsigytos transporto priemonės draudimo sutartį ir važiuoti saugiai ir užtikrintai apdrausta transporto priemone.
Šiame straipsnyje nurodyta konsultacinio pobūdžio informacija. Kiekvieno atvejo aplinkybės yra skirtingos, todėl galima rizika ir galimybės apginti pažeistas teises turi būti vertinama individualiai. Kilus neaiškumams kaip tinkamai parduoti ar teisiškai saugiai nupirkti transporto priemonę arba įsigijus netinkamos kokybės daiktą visuomet siūlau drąsiai kreiptis pagalbos į teisininkus.
Skaidrių, saugių ir sąžiningų pirkimo–pardavimo procesų linkintis advokatų kontoros „Macenis, Agintas ir partneriai“ teisininkas Andrius Macenis